velmėti

velmėti, -a, -ėjo intr. BBTob3,6 meilyti, norėti: Tuogi, Pone, atimk mano dūšią nuog manęs, (nesa viršuje) velmės miręs nei gyvas BBJon4,3. | refl.: Velmės priveizdįs vartus namų mano Dievo, nei ilgai gyvenąs namuose nesibijančių Dievo BBPs84,11.